Geodezijos ir kartografinos įstatymas

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato geodezijos ir kartografijos darbus, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros paskirtį, valstybinius georeferencinių erdvinių duomenų rinkinius, georeferencinio pagrindo kadastro paskirtį, jo steigimo ir tvarkymo principus, geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos nuosavybės teises, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat asmenų, kurių veikla Lietuvos Respublikoje susijusi su geodezijos ir kartografijos darbais, pagrindines teises ir pareigas geodezijos ir kartografijos srityse.

2. Šiuo įstatymu nustatyti Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros, erdvinių duomenų rinkinių naudojimo ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo reikalavimai suderinti su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Aerofotografinė nuotrauka – Žemės paviršiaus fotonuotrauka žemėlapiams gaminti, daroma specialia fotokamera iš orlaivio arba dirbtinio Žemės palydovo.

2. Atlasas – bendrasis geografinis, teminis, kompleksinis arba specialus sisteminis žemėlapių rinkinys.

3. Erdviniai duomenys – duomenys, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai apibūdina konkrečią vietą arba geografinę vietovę.

4. Erdvinis objektas – realaus pasaulio objekto, esančio konkrečioje vietoje ar geografinėje vietovėje, abstraktus atvaizdas.

5. Erdvinis paviršiaus modelis – susistemintas ir metodiškai sutvarkytas žemės ar kito paviršiaus erdvinių duomenų rinkinys, iš kurio galima sužinoti bet kurio paviršiaus taško erdvinius parametrus.

6. Erdvinių duomenų ir naudojimosi jais paslaugų sąveikumas – galimybė be daugkartinio žmogaus įsikišimo sujungti erdvinių duomenų rinkinius ir tarpusavyje suderinti naudojimosi erdviniais duomenimis paslaugas taip, kad būtų gautas darnus rezultatas ir padidėtų duomenų rinkinių ir paslaugų pridėtinė vertė.

7. Erdvinių duomenų rinkinys – susistemintų ir metodiškai sutvarkytų erdvinių duomenų visuma.

8. Geodezija – mokslo ir gamybinės veiklos sritis, apimanti visos Žemės ar jos dalies formos ir dydžio tikslinimą, gravitacinio lauko ir erdvinės taškų padėties Žemės paviršiuje (virš ar žemiau šio paviršiaus) matavimus ir koordinačių nustatymą.

9. Geodezininkas – geodezijos darbus atliekantis fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę atlikti šiuos darbus.

10. Geodezinis pagrindas – geodezinių tinklų, jų koordinačių ir aukščių visuma.

11. Geodezinis punktas – geodezinis ženklas ir jo apsaugos zona.

12. Geodezinis tinklas – žemės paviršiuje įtvirtintų ir geodeziniais matavimais susietų geodezinių ženklų visuma. pagal nustatomus parametrus skirstomas į valstybinį globalinės padėties nustatymo sistemos (GPNS), planimetrinį, vertikalųjį, gravimetrinį, magnetometrinį, GPNS nuolatinių stočių, o pagal užimamą teritoriją – į pasaulinį, žemyninį, valstybinį, savivaldybių, vietinį ir specialųjį.

13. Geodezinis ženklas – vietovėje įtvirtintas specialios konstrukcijos įrenginys su žymeniu geodezinio tinklo parametrams fiksuoti.

14. Geoidas – sunkio lauko ekvipotencialinis paviršius, einantis per geodezinių aukščių sistemos pradžią.

15. Georeferencinio pagrindo kadastras – valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai.

16. Georeferencinio pagrindo žemėlapis – žemėlapis, kuriame ortofotografinio ar kosminio žemėlapio fone vaizduojami mažiausiai kintantys Žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai.

17. globalinė padėties nustatymo sistema (GPNS) – specialiųjų dirbtinių Žemės palydovų ir prietaisų visuma erdvinėms geodezinėms koordinatėms nustatyti radionavigaciniu metodu.

18. Kartografavimas – kartografinių kūrinių sudarymas, gamyba ir leidyba.

19. Kartografija – mokslo ir gamybinės veiklos sritis, apimanti erdvinių gamtinių, antropogeninių ir socialinių objektų bei reiškinių grafinį modeliavimą ir kartografinių kūrinių sudarymą.

20. Kartografinių duomenų rinkinys – susistemintų ir metodiškai sutvarkytų kartografinių duomenų, kuriais galima naudotis elektroninėmis priemonėmis, visuma.

21. Kosminis žemėlapis – žemėlapis, sudaromas naudojant nuotraukas iš dirbtinio žemės palydovo ir erdvinio paviršiaus modelio duomenis.

22. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra (LEII) – erdvinių duomenų rinkinių, jų tvarkymo priemonių, metaduomenų, tinklo paslaugų, technologijų, susitarimų dėl prieigos prie duomenų rinkinių, keitimosi ir naudojimosi jais, taip pat duomenų rinkinių informacijos valdymo procesų ir procedūrų, jų koordinavimo ir stebėsenos visuma.

23. Lietuvos erdvinės informacijos portalas – valstybės informacinė sistema, kuria centralizuotai teikiamos naudojimosi erdvinių duomenų rinkinių duomenimis ir susijusiais metaduomenimis paslaugos.

24. Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklas (LitPOS) – valstybės geodezinių tinklų informacinė sistema pagrindiniams geodeziniams duomenims realiuoju laiku teikti.

25. Metaduomenys – duomenys, kuriais apibūdinami erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos ir kurie reikalingi šiems dalykams surasti, įvertinti ir naudoti.

26. Naudojimosi erdviniais duomenimis paslaugos – naudojimosi erdvinių duomenų rinkinių duomenimis arba susijusiais metaduomenimis paslaugos, kurias galima teikti kompiuterinėmis programomis.

27. Nuotolinis skenavimas – žemės paviršiaus taškų erdvinių duomenų nustatymas erdvinio skenavimo įranga.

28. Ortofotografinis žemėlapis – žemėlapis, sudaromas naudojant aerofotografines nuotraukas ir erdvinio paviršiaus modelio duomenis.

29. Spausdintinis žemėlapis – žemėlapis, spausdinamas ant popieriaus ar plėvelės.

30. Teminė kartografija – mokslo ir gamybinės veiklos sritis, apimanti teminių žemėlapių sudarymą.

31. Teminis žemėlapis – žemėlapis, kuriame vaizduojami tam tikros temos erdviniai objektai ar reiškiniai.

32. Topografija – geodezijos ir matavimų inžinerijos veiklos sritis, apimanti Žemės paviršiaus gamtinių ir fizinių (reljefo, hidrografijos, augmenijos), antropogeninių ir pavienių topografinių objektų erdvinius matavimus bei vaizdavimą topografiniuose žemėlapiuose ir planuose standartizuotais metodais.

33. Topografinis planas – žemėlapis, sudaromas neatsižvelgiant į Žemės sferiškumą.

34. Topografinis žemėlapis – žemėlapis, kuriame vaizduojami žemės paviršiaus topografiniai gamtiniai ir antropogeniniai objektai.

35. Valstybinis geodezinis pagrindas – valstybinių geodezinių tinklų, jų koordinačių ir aukščių visuma.

36. Valstybinis georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys – žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje, erdvinių duomenų rinkinys.

37. Žemėlapio arba plano mastelis – linijos ilgio žemėlapyje (plane) ir vietovės atitinkamos linijos horizontalios projekcijos santykis.

38. Žemėlapis – kartografinis kūrinys, kuriame Žemės paviršiaus gamtiniai, antropogeniniai ir socialiniai objektai bei reiškiniai vaizduojami nustatytu masteliu ir sutartiniais ženklais kartografinėje projekcijoje.

39. Žemėlapių nomenklatūra – tarptautinė ar (ir) nacionalinė žemėlapių skaidymo lapais ir indeksavimo sistema.