Žemės ūkio naudmenas sudaro:

ariamoji žemė, kuriai priskiriami nuolat dirbami (ariami) ir laikinai nedirbami plotai, naudojami arba tinkamai naudoti žemės ūkio augalų auginimui, įskaitant daugiamečių žolių pasėlius ir įrengtų kultūrinių ganyklų plotus, pūdymai (juodieji ir sideraciniai), dirvonai (plotai, kurie anksčiau buvo nuolat ariami ir jau daugiau kaip vienerius metus nenaudojami žemės ūkio augalų auginimui ar pūdymams), daržai, inspektai, laikini polietilenine plėvele dengti šiltnamiai, braškynai, avietynai ir plotai, kuriuose auginamos gėlės ir dekoratyviniai augalai;

sodai, kuriems priskiriami vaismedžiais ir vaiskrūmiais (obelimis, kriaušėmis, slyvomis, vyšniomis, trešnėmis, serbentais, agrastais, aronijomis, svarainiais ir kt.) užsodinti žemės plotai, kiti vaismedžių ir vaiskrūmių užimti plotai, taip pat sodininkų bendrijų sodų žemės sklypai, jeigu jų naudojimo pagrindinė tikslinė paskirtis nepakeista į kitos paskirties žemę; pievos ir natūralios ganyklos. Pievoms priskiriama daugiametėmis pievų žolėmis užsėtos (kultūrinės pievos, įrengtos durpiniuose dirvožemiuose, atlikus melioracinių agrotechninių priemonių kompleksą) ar natūraliai apaugę žemės plotai (natūralios užliejamos ir sausminės pievos), sistemingai naudojami ar galimi panaudoti šienavimui. Natūralioms ganykloms priskiriami plotai, apaugę natūraliomis daugiametėmis pašarinėmis žolėmis ir naudojami ar tinkami naudoti gyvulių ganymui. Pievos laikinai gali būti ganomos. Natūraliose pievose ir ganyklose gali vykti pelkėjimo procesas (pelkėtos pievos ir ganyklos), jose gali būti krūmų pavienių medžių ar akmenų (krūmuotos ar akmenuotos pievos ir ganyklos). Natūralios pievos ir ganyklos, kuriose dėl supelkėjimo ir apaugimo krūmais ir mišku daugiau

kaip 70 proc. ploto išnykę pašarinės žolės, apskaitomos pelkėmis arba medžių ir krūmų želdiniais.

miškui (miško žemei) priskiriami ne mažesni kaip 0,1 ha žemės plotai, apaugę medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, išretėję ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių laikinai netekę augalijos buvusių miško plotai (kirtavietės, degavietės, žuvę medynai, aikštės). Žemės plotai, kuriuose pasodinti miško medžių sodinukai (įveistas miškas) mišku apskaitomi neatsižvelgiant į medžių aukštį. Miškams taip pat priskiriami žemės plotai, užimti kvartalų technologinėmis ir priešgaisrinėmis linijomis, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos, žvėrių pašarų aikštelės.Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku.Į miško žemę, kurios sąvoka išdėstyta Miškų įstatyme, įeinantys keliai apskaitomi keliais, o žemė, skirta miškui įveisti (jeigu ji dar nėra apsodinta mišku) apskaitoma esama žemės naudmena (pagal faktišką naudojimą).

Keliams priskiriami žemės plotai, užimti inžinerinių statinių, skirtų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio, užimtą plotą sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai (tiltai, viadukai, automobilių sustojimui ir stovėjimui skirtos vietos, vandens pralaidos, nubėgimo latakai, eismo reguliavimo priemonės ir kt.),taip pat kelio juostoje esantys želdynai. Žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias, minimalų plotį nustato Kelių įstatymas ir Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės naudojimo ir priežiūros laikinieji nurodymai (pagal šiuos nurodymus I kategorijos vietinių kelių sankasos viršūnės plotis turi būti 8 metrai, II kategorijos – 6,5 metro, III kategorijos – 4,5– 5,5 metro, ūkinių vidaus kelių – ne mažesnis kaip 4,5 metro). Jeigu kelias netelpa šiais teisės aktais nustatytoje juostoje, tai keliu užimtos žemės ribos nustatomos 1 metro atstumu nuo griovio pylimo pado ar iškasos išorinių kraštų. Keliams taip pat priskiriamos gatvės miestuose ir kaimo gyvenvietėse.Kaimo vietovėse keliams priskiriami žemės plotai, nuolat naudojami mechaninių ir kinkomų transporto priemonių eismui, žemės ūkio technikos privažiavimui prie sodybų, statinių, žemės sklypų, miškų, (miškuose prie atskirų sklypų, kitų objektų ir medienos išvežimui), vandens telkinių ir gyvuliams ginti, nors juose neįrengtos sankasos, grioviai, kiti kelio įrengimai ir važiuojamoji kelio dalis neužpilta smėliu ar žvyru (lauko ir miško keliai). Keliams taip pat priskiriama žemės sklypo dalis, kuriai nustatytas kelio servitutas – teisė per kito savininko žemę privažiuoti prie kitų žemės sklypų ar kituose sklypuose esančių pastatų ir kitų objektų.

Geležinkelio užimtas žemės plotas, kurį sudaro sankasa, iškasa, važiuojamoji dalis (bėgiai, grioviai, traukinių eismo reguliavimo priemonės, kiti geležinkelio

įrenginiai ir jų apsauginė zona, apskaitomas keliu. Geležinkelio juostoje esanti kita žemė apskaitoma pagal faktiškas žemės naudmenas. Geležinkelio stočių teritorijose esanti žemė priskiriama užstatytai teritorijai arba, atsižvelgiant į esamą situaciją, apskaitoma pagal faktiškas žemės naudmenas.Magistraliniais (tarptautinio susisiekimo), krašto (jungiantys magistralinius kelius, administracinių vienetų centrus ir didžiuosius miestus arba besijungiantys viena su kitu rajoniniais (jungiantys krašto kelius, miestus, kaimus, kitus objektus), vietiniais (jungiantys rajoninius kelius, kaimu, taip pat naudojami vietiniam susisiekimui) keliais užimti žemės plotai priskiriami kitos paskirties žemei. Kiti keliai priskiriami atitinkamai žemės ūkio, miškų ūkio, konservacinės ar kito paskirties žemei, priklausomai nuo jų buvimo vietos.

Užstatytoms teritorijoms priskiriama statinių, išskyrus priskirtus keliams, užimta žemė; gatvės, skverai, aikštės, stadionai, aerodromai, kiemai, aplinkos elementai (gazonai, šaligatviai, aikštelės); veikiančios ir uždarytos kapinės bei joms įrengti ar išplėsti perduoti žemės plotai; namų valdų žemės sklypai; stiklu dengtų šiltnamių plotai; kitais įrenginiais (išskyrus eksploatuojamus karjerus) užimti žemės plotai.Naujų žemės sklypų, suformuotų pagal parengtus ir nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus ir skirtų gyvenamųjų namų ar ūkinių, kultūros, poilsio, sporto bei kitų objektų statybos plotai iki statybos darbų pradžios apskaitomi pagal faktiškas žemės naudmenas. Šių žemės sklypų kadastro duomenys turi būti tikslinami atlikus statybos darbus ir pateikus kadastrinių matavimų dokumentus statinių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

Vandenims priskiriama vidaus paviršinio vandens telkiniai (žemės reljefo įdubos, nuolat arba periodiškai užpildytos tekančiu ar stovinčiu vandeniu); tai Kuršių marios, ežerai, upės, upeliai, tvenkiniai (įrengti žuvininkystei ir kt. tikslams), kanalai, grioviai (išskyrus pakelių), didesnės kaip 0,04 ha kūdros. Apskaičiuojant vandens telkinio plotą, kanalo ar griovio plotis matuojamas nuo šlaito krašto, pridedant 1 m pakrantės juostos plotį. Ežerų, upių, tvenkinių kranto linija atitinka daugiametį vidutinį vandens horizonto lygį. Kastinės kūdros ribos sutampa su jos šlaito kraštu.

Kitą žemę sudaro:

medžių ir krūmų želdiniai, kuriems priskiriami miškais neapskaitomi želdiniai ir žėliniai, miestuose ir kaimuose žmogaus įveisti parkai, užsodinti ar natūraliai medžiais apaugę plotai iki 0,1 ha, žemė, užimta dirbtinai įveistais ar natūraliai apaugusiais krūmais (sumedėjusiais, iš vieno kelmo daug stiebų išaugančiais augalais). Pavieniai medžiai, jų eilės ir gyvatvorės medžių ir krūmų želdiniams priskiriami tik tais atvejais, kai sudaro ne mažesnio kaip 0,10 ha ploto kontūrą;

pelkės, kurioms priskiriami įmirkę žemės plotai su charakteringa pelkių augalija, kuriuose vyksta pelkėjimo procesas ir dažniausiai yra susidaręs durpių sluoksnis. Pelkėms taip pat priskiriami durpynai (juose durpių sluoksnis ne mažesnis kaip 30 cm); pažeista žemė, kuriai priskiriami eksploatuojamų ir išeksploatuotų naudingųjų iškasenų karjerų, durpynų ir sąvartynų plotai. Po eksploatacijos rekultivuoti arba nenumatomi rekultivuoti karjerai pažeisti žemei nepriskiriami, o apskaitomi atkurta arba susiformavusi žemės naudmena (mišku, medžių ir krūmų želdiniais, pievomis ir natūraliomis ganyklomis, vandenimis arba nenaudojama žeme);

nenaudojama žemė, kuriai priskiriami žemės ūkio augalų auginimui netinkami arba dėl mažos ūkinės vertės dirvožemių negalimi nuolatos naudoti ganymui ir šienavimui statūs kalvų šlaitai, skardžiai, akmenynai ir smėlynai (jeigu jie nepriskirti miško žemei, medžių ir krūmų želdiniams ar kitai naudmenai), pelkėti duburėliai, duobės, nuošliaužos, nuogriuvos, griovos, išgraužos, skardžiai, dykvietės. Nenaudojamai žemei gali būti priskiriamos nugriautų statinių liekanomis užimtos ir nesutvarkytos teritorijos (nepriskirtos užstatytai teritorijai), kurios nenaudojamos žemės ir miškų ūkio ar kitokiai veiklai, miškų ūkio paskirties žemės plotai po aukštos įtampos elektros linijomis, jeigu ten neauginami miško augalai ir plotas pagal požymius nepriskirtas žemės ūkio ar kitoms naudmenoms, prie tvenkinių pylimai ir kita žemė, nepriskirta užstatytai teritorijai, keliams, pelkėms ar kitoms naudmenoms.

Konservacinės paskirties žemėje istorijos, archeologijos ir kultūros paminklų teritorijose išskiriamos atskiros faktiškai ten esamos žemės naudmenos.

Žemės sklypai, kuriuose dirvožemio vandens režimas sureguliuotas įrengtomis drenažo sistemomis ar iškastais grioviais, priskiriamas nusausintai žemei. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos dirvožemio drėkinimo (augalų lietinimo) sistemos, priskiriami drėkinamai žemei. Į drėkinamos žemės plotą siurblinių užimta žemė (užstatyta teritorija) ir specialiai tam įrengti tvenkiniai (vandenys) neįskaitomi. Plotai, kuriuose įrengtos drėkinimo sistemos kartu su drenažu, priskiriami drėkinamai žemei.