Nekilnojamo turto įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis.

Šis Įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1007, 2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-159 (2007-01-11)

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Nekilnojamojo turto kadastras – susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys (valstybinėje koordinačių sistemoje), saugomas kompiuterių laikmenose. Juo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu.

2. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius parametrus bei nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas.

3. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla.

4. Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys faktiški kadastro duomenys.

5. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą sukomplektuotas rinkinys.

6. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis – nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Ši informacija pateikiama skaitmenimis, grafiniais elementais.

7. Kadastro vietovė – pagrindinis nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą. Kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus. Kadastro vietovės nustatomos ir keičiamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

8. Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.

9. Patalpa – pastato dalis, turinti aiškią funkcinę paskirtį (butai, kontoros ir pan.), atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

10. Amalgamacija – nekilnojamojo daikto pertvarkymo būdas, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesuformuojant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu.

11. Matininkas – nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatantis fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą ir esantis juridinio asmens, turinčio Vyriausybės įgaliotos institucijos Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją vykdyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, darbuotojas, dirbantis pagal darbo ar kitą civilinę sutartį, taip pat individualios įmonės savininkas arba asmuo, jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijęs į ūkinę bendriją, turinčią Vyriausybės įgaliotos institucijos Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją vykdyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.

12. Matininkas ekspertas – nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatantis fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko eksperto kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą, esantis juridinio asmens, turinčio Vyriausybės įgaliotos institucijos Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją vykdyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, darbuotojas, dirbantis pagal darbo ar kitą civilinę sutartį, taip pat individualios įmonės savininkas arba asmuo, jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijęs į ūkinę bendriją, turinčią Vyriausybės įgaliotos institucijos Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją vykdyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekantis kadastro duomenų nustatymo kokybės kontrolę bei valstybinę ekspertizę.

13. Žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1007, 2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-159 (2007-01-11)