2M - M- 1322

2R - KP - 268

2R - FP - 481

2M - M - 521

2M - M - 835

2M - M - 1051

2M - M - 1052

2M-M-1209

1GKV-13

1GKV-28

Fizinis asmuo, pageidaujantis gauti matininko kvalifikacijos pažymėjimą, turi atitikti šiuos kvalifikacijos reikalavimus:

Kadastriniai matavimai utenoje

1) turėti aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, įgytą baigus studijų programas, į kurias yra įtraukti geodezijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos (kraštotvarkos), teritorijų planavimo, topografijos, kartografijos, geoinformacinių sistemų, statybinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų dalykai, kurių kreditų skaičių nustato Vyriausybė;

Matininkai utena

2) turėti ne trumpesnę kaip dvejų metų darbo patirtį nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo srityje;

Kadastro matavimai utenos apskrityje

3) ne anksčiau kaip prieš trejus metus iki matininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo kvalifikacijos kursuose pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas programas turi būti išklausęs ne trumpesnį kaip trisdešimties valandų kursą ir išlaikęs kvalifikacijos egzaminą.

Fizinis asmuo, pageidaujantis gauti matininko kvalifikacijos pažymėjimą, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą ir dokumentus, įrodančius kvalifikacijos atitiktį. Matininko kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti kvalifikacijos pažymėjimą pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dokumentų, reikalingų kvalifikacijos pažymėjimui išduoti, gavimo dienos. Matininko kvalifikacijos pažymėjimas teikiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti kvalifikacijos pažymėjimą kartu su visais kvalifikacijos pažymėjimui išduoti reikalingais dokumentais neatsakoma per šioje dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad toks pažymėjimas yra išduotas.

Už matininko kvalifikacijos pažymėjimų ar jų dublikatų išdavimą, kvalifikacijos pažymėjimų patikslinimą imama valstybės rinkliava Rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka.

Matininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę:

Toponuotrauka utenoje

1) laisvai vienytis į asociacijas;

Topo nuotrauka utena

2) patekti į kadastro duomenis nustatyti pageidaujančiam asmeniui nuosavybės teise priklausantį ar jo valdomą nekilnojamąjį daiktą šiems kadastro duomenims nustatyti;

Kadastriniai utena

3) gavę gretimų sklypų savininkų sutikimą, atlikti kadastro duomenų nustatymo darbus ir gretimuose žemės sklypuose, jeigu tai būtina kadastro duomenims nustatyti. Tokiu atveju apie numatomus atlikti darbus Kadastro nuostatų nustatyta tvarka turi būti pranešama gretimų žemės sklypų savininkams;

Utenos matininkas

4) gauti nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir dokumentus nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti;

Matavimai utenoje

5) gauti teritorijų planavimo dokumentus ir duomenis nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti;

Utenos matavimas

6) teisės aktų nustatyta tvarka gauti kitą informaciją, duomenis ar dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti.

Matininkas utena

Matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.

8. Matininkas privalo:

1) savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais;

Ūkininko projektas utena

2) būti nešališkas;

Žemėtvarka utena

3) tobulinti kvalifikaciją;

Žemėtvarka utenoje

4) Vyriausybės nustatyta tvarka teikti informaciją suinteresuotiesiems asmenims dėl savo parengtų nekilnojamojo turto kadastro dokumentų;

Riboženkliai utena

5) atlikti kitas teisės aktų nustatytas pareigas.      

Utenos matininkai    

Matininko veiklos pažeidimu laikoma, kai matininkas nesilaiko šio straipsnio 8 dalyje nustatytų jo veiklos reikalavimų.

Matininko kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas gali būti sustabdomas, kai šiuos kvalifikacijos pažymėjimus išduodanti Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, nustatydami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kvalifikacijos pažymėjimų išdavimą, reikalavimus.

Kadastriniai matavimai utenoje

Matininkui per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą ištaisius nustatytus pažeidimus ir pateikus dokumentus, įrodančius šių pažeidimų pašalinimą, pažymėjimo sustabdymas panaikinamas.

Matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, jeigu nustatoma, kad matininkas:

nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims;

matininkai utena

2) po kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo toliau tęsė veiklą;

3) per kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo laiką nepašalino pažeidimų;

4) daugiau kaip tris kartus per vienus metus padarė nešiurkščius įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimų pažeidimus. Šiuo atveju kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas neatsižvelgiant į tai, ar buvo sustabdytas jo galiojimas;

5) per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;

kadastro matavimai utenos apskrityje

6) per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas treji metai, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, netobulino kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas;

toponuotrauka utenoje

7) pateikė melagingus duomenis matininko kvalifikacijos pažymėjimui gauti;

topo nuotrauka utena

8) pateikė prašymą nutraukti matininko veiklą;

kadastriniai utena

9) mirė.

Panaikinus matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, fizinis asmuo prašymą dėl naujo pažymėjimo išdavimo gali teikti ne anksčiau kaip po dvejų metų, išskyrus šio straipsnio 12 dalies 7 ir 8 punktuose numatytus atvejus, prašymas gali būti teikiamas nesuėjus dvejų metų laikotarpiui.

utenos matininkas

Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

Matininko veiklos kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.

Matininkas už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis atsako Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

matavimai utenoje

utenos matavimas

1. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas.

matininkas utena

2. Racionali ūkio žemėvalda – žemėvalda, kurios teritorinės formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai žemės ūkio veiklai.

ūkininko projektas utena

3. Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.

žemėtvarka utena

4. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių.

žemėtvarka utenoje

5. Ūkis – Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas arba kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas žemės ūkio veiklos subjektas, kuris vykdo žemės ūkio veiklą.

riboženkliai utena

6. Žemė – Žemės plutos (litosferos) dalis, apimanti Lietuvos Respublikos žemės paviršiuje esančius sausumos plotus bei paviršinius vidaus ir teritorinius vandenis ir apibrėžiama gamtinėmis bei ūkinėmis charakteristikomis.

utenos matininkai

7. Žemės administravimas – valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, kurios metu įgyvendinami teisės aktų nustatyti žemės tvarkymo ir naudojimo, žemės informacinės sistemos kūrimo ir palaikymo reikalavimai.

utenos matininkai

8. Žemės informacinė sistema – informacijos apie žemę (žemės išteklius) rinkimo, apdorojimo, saugojimo ir platinimo sistema.

riboženkliai utena

9. Žemės konsolidacija – sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kurios metu atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kai keičiamos jų ribos pagal parengtą tam tikros teritorijos žemės konsolidacijos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius.

žemėtvarka utenoje

10. Žemės naudmenos – žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais.

žemėtvarka utena

11. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

ūkininko projektas utena

12. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, apskrities viršininkui priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams.

matininkas utena

13. Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

utenos matavimas

14. Žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

15. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

matavimai utenoje

16. Žemės sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika.

17. Žemės sklypo riba – riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.

18. Žemės sklypų amalgamacija – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų.

19. Žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus.

20. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.

21. Žemės sklypų padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.

utenos matininkas

22. Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.

23. Žemės tvarkymas – teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus.

24. Žemės ūkio naudmenos – žemės naudmenos (ariamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos), naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio produkcijai auginti.

kadastriniai utena

25. Žemės valdytojas – privačios žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.

26. Žemėtvarkos projektas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės.

27. Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame valstybės, regionų ar rajonų lygmeniu nustatomi kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai.

28. Žemėvalda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susieti keli žemės sklypai.

29. Žemėvaldų projektai (planai) – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, paėmimą, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.).

1. Žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

2. Pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į:

1) mėgėjiškų sodų žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus;

2) specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypus;

3) rekreacinio naudojimo žemės sklypus;

4) kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

3. Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos; formuojamos naujos ūkių žemėvaldos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.

4. Maksimalų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

5. Vyriausybės nustatytais atvejais žemės savininkas ar valstybinės žemės naudotojas gali apsodinti žemės ūkio paskirties žemę mišku nekeisdamas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties.

Miškų ūkio paskirties žemė

1. Miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami:

1) mišku apaugęs plotas (medynai);

2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos;

3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės;

4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką;

5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

2. Pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą miškų ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į:

1) ekosistemų apsaugos miškų sklypus;

2) rekreacinių miškų sklypus;

3) apsauginių miškų sklypus;

4) ūkinių miškų sklypus.

3. Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės naudotojai naudoja valstybinių miškų išteklius ir įgyvendina valstybinių miškų atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones.

4. Miškų ūkio paskirties žemėje miškų atkūrimą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą nustato Miškų įstatymas.

5. Maksimalų valstybinės miškų ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

Vandens ūkio paskirties žemė

1. Vandens ūkio paskirties žemę sudaro pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti valstybei ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens telkiniai.

2. Pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą vandens ūkio žemės sklypai skirstomi į:

1) ūkinei veiklai naudojamus vandens telkinius;

2) rekreacinius vandens telkinius;

3) ekosistemas saugančius vandens telkinius;

4) bendrojo naudojimo vandens telkinius.

3. Vandens telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas ir Jūros apsaugos įstatymas.

Konservacinės paskirties žemė

1. Konservacinės paskirties žemei priskiriami:

1) rezervatai ir rezervatinės apyrubės, sudarantys tiek savarankiškas saugomas teritorijas, tiek esančias valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatinių zonų sudėtyje;

2) valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.

2. Konservacinės paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą skirstomi į:

1) gamtinių rezervatų žemės sklypus;

2) kultūros paveldo objektų žemės sklypus.

3. Konservacinės paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai.

Kitos paskirties žemė

1. Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į:

1) gyvenamąsias teritorijas;

2) visuomeninės paskirties teritorijas;

3) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas;

4) komercinės paskirties objektų teritorijas;

5) inžinerinės infrastruktūros teritorijas;

6) rekreacines teritorijas;

7) bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas;

8) naudingųjų iškasenų teritorijas;

9) teritorijas krašto apsaugos tikslams;

10) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas;

11) teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams;

12) atskirųjų želdynų teritorijas.

2. Kitos paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

topo nuotrauka utena

kadastriniai matavimai utenoje