STATINIŲ KADASTRINIAI MATAVIMAI

Užpildykite formą ir gaukite pasiųlymą su 20% nuolaida

Šiais matavimais nustatomi visi pastato statinio ar patalpos parametrai, skaičiuojamas baigtumo procentas, bei rengiama inventorinė byla.

Pastatų (statinių) kadastriniai matavimai atliekami, kai formuojamas nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektas (visiems naujai pastatytiems ar neįregistruotiems statiniams,arba atlikus rekonstrukciją), dalijant nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamojo turto objektą, atidalijant nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto objekto dalį, kuri formuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, sujungiant kelis nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamojo turto objektus į vieną nekilnojamojo turto objektą, atliekant nekilnojamojo turto objektų amalgamaciją.

Statinių kadastrinių matavimų paskirtis- nustatyti turto dydį, fizinę būklę, turto vertę ir kitus rodiklius, apibūdinančius nekilnojamojo turto objektą. Šių rodiklių reikia nekilnojamojo turto apskaitai, sandoriams, apmokestinimui, turto ir teisių į turtą registravimui. Naudojantis kadastro duomenimis apibūdinamas nekilnojamasis turtas, įvertinama jo būklė, rinkos dinamika, prognozuojami galimi nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai. Kadastro duomenys naudojami ir bendrai nekilnojamojo turto grafinei informacinei sistemai kurti.

Nekilnojamojo turto kadastras-  tai susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys (valstybinėje koordinačių sistemoje), saugomas kompiuterių laikmenose. Juo galima individualiai naudotis elektroniniuar kitu būdu.

Kadastrinių matavimų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą sukomplektuotas rinkinys.

Nekilnojamo daikto kadastro duomenys-  tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamo daikto dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius parametrus bei naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo turto daiktai yra žemės sklypai ir pastatai. Nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Valstybės įmonė Registrų centras. Nekilnojamojo turto kadastre įrašomi kadastro duomenys ir šio turto objektas pažymimas kadastro žemėlapyje. Kadastro duomenis įrašyti arba juos pakeisti turi teisę tik pats daikto savininkas, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai duomenis teikia valstybės institucijos. Teisės aktai numato, kad atlikus įvairias statybas, privalo būti keičiami ir kadastro duomenys. Prašymai pateikiami Registrų centro teritoriniams padaliniams, tačiau visi duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Kadastrinių matavimų metu  atliekami šie veiksniai:

Išmatuojamos statinių ribos, nustatomi statinių parametrai, pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastrą;

Tarpusavyje susiejami visi suformuotame žemės sklype esami statiniai;

Nustatomos grafiškai arba atliekant kadastrinius matavimus inžinerinių statinių kontūrų ar ašinių linijų pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;

Nustatomos grafiškai arba atliekant kadastrinius matavimus statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, centro taško koordinatės valstybinėje koordinčių sistemoje;

Nustatoma iš pateiktų dokumentų statinio paskirtis, pavadinimas, adresas, statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai,

Apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę;

Patikslinami žemės sklypų planai- pažymimi juose suformuoti nauji ar rekonstruoti statiniai;

Parengiami pastatų aukštų planai;

Užpildomos statinių kadastro duomenų formos ir sudaromos pastato patalpų eksplikacijos(plotas apskaičiuojamas kvadratiniais metrais, suapvalinama iki dviejų skaičių po kablelio);

Apskaičiuojamos statinio atkūrimo išlaidos( statybinė vertė), atkuriamoji vertė, vidutinė rinkos vertė;

Parengiama kadastrinių matavimų byla.

Statinių išdėstymo planams sudaryti duomenys gaunami horizontalinės nuotraukos metodais (linijiniais, kampiniais bei kombinuotais matavimais). Matavimų tikslas gauti duomenis, leidžiančius sudaryti nekilnojamojo turto objektų išdėstymo planus reikiamu masteliu ir šiuos objektus tarpusavyje susieti. Atliekant lauko matavimus naudojamasi žemės sklypų geodezinių matavimų duomenimis (jų planais).

Linijiniai matavimai – horizontaliosios nuotraukos linijinių sankirtų, sąvarų ir kitais metodais atlikti matavimai. Pagal vietovėje esančią situaciją derinami visi linijinių matavimų metodai. Linijiniai matavimai lauke atliekami 30-50 metrų ilgio komparuotomis bei tikslumo reikalavimus atitinkančiomis ruletėmis ir elektroniniais linijų matavimo prietaisais. Visi matavimai atliekami ir užrašomi 0,01 m tiklumu. Matavimai vykdomi horizontaliojoje projekcijoje.

Pastato aukštų abrisai sudaromi ant popieriaus. Braižant pastatų aukštų abrisus galima panaudoti statybinius brėžinius, projektus ar kitą planinę medžiagą. Abrise nurodomos visos pastato aukšto detalės. Kai nėra galimybės aiškiai pažymėti visas plano detales, išnašas galima daryti stambesniu masteliu.

Sudarant abrisą pirmiausia nubraižomas pagrindinio pastato kontūras ir lauko sienos. Po to braižomi priestatai, vidaus patalpų planas. Prieš braižant reikia apžiūrėti ir nustatyti, kurios sienos yra laikančiosios, ir pirmiausia braižyti jas, vėliau pertvaras. Po to pažymimos durys, langai, krosnys, viryklės, dūmtraukiai, sieninės spintos, piliastrai, nišos, dujinės ir elektrinės viryklės, sanitariniai įrenginiai, laiptai ir smulkūs elementai.

Abrisas yra braižomas norint lengviau atlikti tolimesnius darbus, formuojant nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą.

Pastatų aukštų planai braižomi pagal abrisą masteliu 1:100 – 1:200, atsižvelgiant į objekto dydį, detalumą bei sudėtingumą, laikantis sutartinių ženklų. Grafinė paklaida negali būti didesnė  kaip 0,5 mm. Pastatų aukšto planai braižomi tokia tvarka: pastato išoriniai kontūrai, vidaus laikančiosios sienos, priestatų sienos, pertvaros, krosnys, vidaus bei išorės durys ir langai, likusieji pastato elementai. Statinių išdėstymo planai braižomi naudojantis abrisu ir kita turima pagalbine kartografine medžiaga. Planai braižomi ant A0 – A4 forma popieriaus lapų. Pagrindinis plano mastelis M 1:500 Atsižvelgiant į objekto dydį, detalumą ir sudėtingumą, mastelis gali būti 1:1000 arba 1:2000. Planas išdėstomas lapo viduryje  ir orientuojamas šiaurės kryptimi.

Aukštų planai sudaromi tik pagrindiniams pastatams. Pagalbinių pastatų aukštų planai sudaromi, kai to pageidauja užsakovas. Tuo atveju, kai braižomi pagalbinio pastato aukštų planai, visi kadastro duomenys apie šį pastatą  renkami ir aprašomi kaip pagrindinio pastato.