ŽEMĖS SKLUPŲ KADASTRINIAI MATAVIMAI

Užpildykite formą ir gaukite pasiųlymą su 20% nuolaida

Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje atliekami:

• padalijant, atidalijant, sujungiant ar atliekant žemės skypų amalgamaciją;
• keičiant Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, paskirtį;
• perduodant nuosavybėn neatlygintinai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, esančius miestų teritorijoje;
• parduodant, išnuomojant ar suteikiant panaudai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje;
• žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.

Kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Kadastriniams matavimams naudojama ši medžiaga:

• išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį;
• nekilnojamojo turto kadastriniai žemėlapio fragmentai;
• žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos;
• detaliųjų planų M 1:500, M1:1000 ir M 1: 2000 kopijos;
• žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos;
• žemės sklypų planų kopijos;
• ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai;
• valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai;
• gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos;

Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus:

• nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos;
• nustatomos riboženklių koordinatės, nustatomi kiti žemės sklypo ribų posūkio taškai ir ne mažiau kaip trys kiekviename sklype esančių pastatų (išskyrus laikinųjų) kertės.
• kartografuojami žemės naudmenų kontūrai
• kartografuojami objektai ir teritorijos, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ar kiti žemės naudojimo apribojimai ir apskaičiuojami tų teritorijų plotai;
• matuojami ir plane pažymimi objektai, kuriems nustatyti servitutai;
• parengiamas žemės sklypo planas;
• Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavymų byloje komplektuojami šie dokumentai:
• žemės sklypo planas (skaitmenine ir spausdintine formomis);
• žemės sklypo kadastriniai duomenys (skaitmenine ir spausdintine formomis);
• žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas;
• panaudotų valstybinio ar vietinio geodezinio tinklo punktų numeriai, pavadinimai ar kodai ir jų koordinatės (išrašas iš šių punktų registravimo dokumentų), nurodant šaltinį;
• geodezinių matavimų schema – laisvai pasirinkto mastelio, nurodant linijų ilgį ir kampus, išskyrus atvejus, kai matuota GPS prietaisais;
• verčių nustatymo žiniaraščiai (skaitmenine ir spausdintine formomis);
• kvietimas dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas;
• kiti dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai.

Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastriniai duomenys:

kadastrinės vietovės pavadinimas ir kodas, kadastriniai bloko kodai, žemės sklypo bloke numeris (žemės sklypo kadastrinis numeris), kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas;

unikalus žemės sklypo numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą žemės sklypo egzistavimo laiką;

pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis;

žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis;

žemės sklypo plotas;

žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis: žemės ūkio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miško žemė; keliai; užstatyta teritorija; žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė;

žemės plotas su melioracijos įrenginiais: nusausinta žemė; drėkinama žemė;

žemės ūkio naudmenų kokybės įvertinimas, išreikštas našumo balu;

žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai;

saugomos teritorijos, kurioje yra kultūros paminklų ir kultūros vertybių, duomenys;

žemės sklypo vertės, nustatytos Vyriausybės nustatyta tvarka; verčių nustatymo datos;

įsigijimo kaina ir įsigijimo data;

žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;

žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo data;

kiti teisės aktų nustatyti duomenys.

Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastriniai duomenys:

objektas: pastatas; patalpa; inžinerinis statinys;

unikalus statinio (taip pat nebaigto statyti) numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką;

patalpų, suformuotų kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalus numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą šio daikto egzistavimo laiką;

statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas;

statinio parametrai: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai;

statinio statybinė medžiaga;

statinio vidaus įrangos charakteristikos;

statinio vertės, nustatytos Vyriausybės nustatyta tvarka; verčių nustatymo datos;

statinio fizinio nusidėvėjimo ir baigtumo procentas;

įsigijimo kaina ir įsigijimo data;

statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai;

duomenys apie statinio statybos būklę;

statinio buvimo vieta žemės sklype (žemės sklypo, kuriame yra statinys, unikalus numeris);

patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, buvimo vieta pastate (statinio, kuriame yra patalpa, unikalus numeris);

statinio aukštų skaičius;

patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius;

gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius;

gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, kambarių skaičius;

aukštas, kuriame yra patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas;

kultūros paminklo ir kultūros vertybės duomenys;

statinio kontūrų skaitmeninė grafinė informacija ir statinio vidaus išplanavimo skaitmeniniai grafiniai duomenys;

statinio kadastrinių duomenų nustatymo data;

kiti teisės aktų nustatyti duomenys.

Įrašant nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris).

Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai.

Nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais:

suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą;

padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus;

atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus;

sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosiusdaiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą;

atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją.

Žemės sklypai formuojami:

kai žemės reformos metu grąžinama turėta žemė, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlygintinai, parduodama arba nuomojama valstybinė žemė – Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, o miestuose – Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus;

kitais atvejais – Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus.

Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastriniai duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų nustatymo metu:

nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis;

kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;

kartografuojamos faktinės žemės naudmenos;

apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai;

parengiamas žemės sklypo planas;

apskaičiuojama žemės sklypo vertė Vyriausybės nustatyta tvarka;

užpildoma žemės sklypo kadastrinių duomenų forma;

išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą;

nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;

nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai;

apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą;

parengiami statinių aukštų planai;

apskaičiuojamos statinio vertės Vyriausybės nustatyta tvarka;

užpildomos statinių kadastrinių duomenų formos;

parengiama nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenų byla.

Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylą sudaro:

nekilnojamojo daikto planai;

nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų formos;

dokumentai, kurių pagrindu nekilnojamojo turto kadastre yra įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys.

Nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomeniis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje. Parengtasm žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemės tvarkymo darbus administruojančia valstybės institucija.

Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastrinių duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai.

Kadastrinė vietovė – pagrindinis nekilnojamojo turto kadastrinis teritorinis vienetas, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui. Kadastro vietovė skaidoma į kadastrinius blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus. Kadastro vietovės nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka.

Matininkas – fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastriniai duomenis.

Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastriniai duomenys.

Nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas.

Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastrinių formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys.

Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastrinius duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas.

Nekilnojamojo daikto perdalijimas (amalgamacija) – nekilnojamojo daikto pertvarkymas, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesudarant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu.

Nekilnojamojo turto kadastras – susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys (valstybinėje koordinačių sistemoje), saugomas kompiuterių laikmenose. Juo galima naudotis elektroniniu ar kitu būdu.

Nekilnojamojo turto kadastrinis žemėlapis – nekilnojamojo turto kadastrinė grafinė dalis, kurioje parodoma nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Ši informacija pateikiama skaitmenimis, grafiniais elementais.

Patalpa – nustatytos paskirties pastato dalis (butas, kontora ir pan.), atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastriniai duomenys.

Nekilnojamųjų daiktų kadastriniai duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastriniai duomenų nustatymo darbus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastriniai duomenų nustatymo darbus, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastriniai duomenų nustatymo darbus. Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių darbuotojas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastrinių duomenų nustatymo darbus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas.

Žemės sklypų kadastrinius matavimus ribų posūkio taškų koordinates nustatant grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ribų posūkio taškų koordinates nustatant grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, jeigu jie turi Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemės reformos žemėtvarkos projektams arba kitiems dokumentams rengti, suteikiančius teisę atlikti tokius kadastrinius matavimus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ribų posūkio taškų koordinates nustatant grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti. Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių darbuotojas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ribų posūkio taškų koordinates nustatant grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas.